Правовое положение иностранцев в Литовской Республике
Правовое положение иностранцев в Литовской Республике
Vilniaus Universitetas
Teis?s fakultetas
Neakivaizdinio skyriaus
7 grup?s student?s
Nade?dos Prusakovos
Kursinis darbas
U?sienie?i? teisin? pad?tis Lietuvos Respublikoje
Kursinio darbo vadov?
E.Vaitiekien?
Vilnius, 1999
T U R I N Y S
??anga 3
1. U?sienie?io s?voka Lietuvos konstitucin?je teis?je 4
2. Teisiniai re?imai taikomi u?sienie?iams 5
3. Tarptautin?s sutartys d?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties 6
4. U?sienie?i? teis?s ir pareigos 9
Elementarios ?mogaus teis?s 10
Teis? ? laisv? 10
Teismin?s garantijos 11
Privatus ir ?eimos gyvenimas 11
Pagrindin?s teis?s ir laisv?s 12
Teis? ? nuosavyb? 16
Kilnojimosi laisv? ir garantijos prie? savavali?k? i?siuntim? i? ?alies
17
5. Imigracijos teisinio reguliavimo ypatumai ir problemos 20
I?vados 23
Literat?ros s?ra?as 24
??anga
?iame darbe a? pasistengsiu i?nagrin?ti u?sienie?i? teises ir
pareigas, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti
atitinkami ?statymai. ?ia bus aptartos ir teorin?s u?sienie?io s?vokos, ir
teisiniai re?imai, taip pat labai svarb? vaidmen? atliekantys tarptautin?s
sutartys bei Konvencijos, kurie tur?jo didel? ?tak? Lietuvos Respublikos
Konstitucijai bei kitiems ?statymams.
Bet didesnis d?mesys bus skiriamas pa?i? teisi? ir laisvi? bei
pareig? apra?ymui. Ne naujiena, kad Europos teis?s teoretikai ir praktikai
i?skiria kelias teisi? ir laisvi? grupes, tai yra elementarios ir
pagrindin?s teis?s, teis? ? laisv? ir nuosavyb? bei kilnojimosi teis?, ?ia
negalima atskirti ir teismini? garantij? ir privataus gyvenimo. Tod?l a?
apsistosiu detaliau ties kiekvienos teisi? ir laisvi? grup?s.
Paskutiniame skyrelyje bus aptartos kaip imigracijos s?voka, taip ir
jos problemos, apra?ytos u?sienie?io apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje
s?lygos ir tvarka. Pastaraisiais metais i? laikra??i? straipsni? bei
televizijos laid? mes matome, kad atkurus Lietuvos Respublikos
nepriklausomybei, Lietuva tapo tranzitine ?alimi pakeliui ? Vakar? Europos
?alis, tokias kaip, pavyzd?iui, Vokietija bei Austrija. Tod?l tranzitin?s
imigracijos problema tapo labai opi.
Ra?ant ?? darb? buvo panaudota ?vairi literat?ra: Europos ?mogaus
teisi? ir pagrindini? laisvi? apsaugos konvencija, LR Konstitucija, LR
?statymai bei kita teisin? literat?ra, tokia kaip konastitucin?s teis?s
vadov?liai bei ?vairi? konferencij? med?iaga.
Perskai?ius ?? darb?, J?s susipa?insite su u?sienie?i? teisine
pad?timi, taip pat su kai kuriais j? teisi? ir laisvi? apribojimais. Taip
pat sudarysite savo nuomon?, lie?iant? ?? konstitucin?s teis?s srit?.
1. U?sienie?io s?voka Lietuvos konstitucin?je teis?je
Santykiai, sureguliuoti konstitucin?s teis?s normomis, tampa pagal
savo form? konstituciniais-teisiniais. Savo ruo?tu, konstituciniai-
teisiniai santykiai neveikia patys sau – tam reikalingi subjektai, kuriems
suteikiamos tam tikros teis?s ir pareigos.
Konstitucini?-teisini? santyki? subjektais yra tarp vis? kit? ir
fiziniai asmenys: pilie?iai, u?sienie?iai, asmenys be pilietyb?s, kurie
naudojasi visomis konstitucin?mis teis?mis ir laisv?mis tam tikros
valstyb?s teritorijoje. Tiesa, u?sienie?i? ir asmen? be pilietyb?s teis?s
yra apribotos (turima omeny, politin?s)[1].
U?sienietis - asmuo, kuris n?ra Lietuvos Respublikos pilietis,
neatsi?velgiant ? tai, ar jis turi kurios nors u?sienio valstyb?s
pilietyb?, ar neturi jokios[2].
Asmens teisinis statusas apima ?mogaus teisi?, laisvi?, teis?t?
interes? ir pareig? visum?, kuri yra numatyta ?statym? principuose ir
normose. Tuo tarpu, konstitucin? teis? nustato pagrindines teises, laisves
ir pareigas, kurios sudaro asmens konstitucin? status?.
U?sienie?iai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias
numato LR Konstitucija, LR ?statymas d?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties ir
kiti Lietuvos Respublikos ?statymai bei tarptautines sutartys. ?iais
?statymais yra numatytos pla?ios laisv?s ir teis?s, kurios u?sienie?iai
gali naudotis Lietuvos Respublikoje. ?i? teisi? s?ra?as, j? apimtis
priklauso nuo to, laikinai ar nuolat u?sienie?iai yra Lietuvos
Respublikoje. Ta?iau ir vieni, ir kiti Lietuvos Respublikoje yra lyg?s
pagal ?statymus, neatsi?velgiant ? j? ras?, lyt?, odos spalv?, kalb?,
religija, politinius ar kitokius ?sitikinimus, nacionalin? ir socialin?
kilm?, priklausym? tautinei ma?umai, nuosavyb?, gimimo viet? ar koki? nors
kitoki? pad?t?[3]. Taip pat, esantys Lietuvos Respublikoje, u?sienie?iai
privalo laikytis LR Konstitucijos ir kit? ?statym?.
2. Teisiniai re?imai taikomi u?sienie?iams
Tarptautin?je praktikoje, atsi?velgiant ? u?sienie?iams taikom?
apribojim? pob?d? ir apimt?, skiriami keli teisiniai re?imai, kuriuos
valstyb? suteikia u?sienie?iams, esantiems jos teritorijoje. ?ie re?imai
yra:
1. did?iausio palankumo;
2. nacionalinis.
Did?iausio palankumo re?imas rei?kia, kad u?sienie?iui valstyb?
suteikia tokias teises ir laisves, kokias turi ir jomis naudojasi bet
kurios tre?ios valstyb?s pilie?iai toje ?alyje.
Nacionalinis re?imas rei?kia, kad u?sienie?iams suteikiamos tokios pat
teis?s ir laisv?s ir numatomos pareigos, kaip ir savo pilie?iams.
Lietuvos Respublika nuo Nepriklausomyb?s atk?rimo dienos nustat?
u?sienie?iams, esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, nacionalin?
re?im? (Laikinojo Pagrindinio ?statymo 17 str.). Bet konkre?iau ?is
principas suformuluotas Lietuvos Respublikos ?statyme d?l u?sienie?i?
teisin?s pad?ties 3 straipsnyje 1 dalyje: “u?sienie?iai Lietuvos
Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos
Konstitucija, ?is ir kiti Lietuvos Respublikos ?statymai bei tarptautin?s
sutartys”.
Nacionalinio re?imo suteikimas u?sienie?iams nerei?kia visi?ko
u?sienie?i? ir Lietuvos Respublikos pilie?i? teisinio statuso sutapimo.
Valstyb?, naudodamasi savo, kaip suvereno, galiomis, gali numatyti tam
tikrus u?sienie?i? teisinio subjekti?kumo apribojimus, pirmiausia,
politini? teisi? srityje. Konkre?iau, tai yra politin?s teis?s susijusios
su u?sienie?i? dalyvavimu valstyb?s valdyme. Taip pat u?sienie?iai negali
b?ti skiriami eiti tam tikras pareigas valstybin?je tarnyboje, jeigu pagal
Lietuvos Respublikos ?statymus tokia veikla susijusi su Lietuvos
Respublikos pilietyb?s tur?jimu.
3. Tarptautin?s sutartys d?l u?sienie?i? teisin?s pad?ties
Per pastaruosius de?imtme?ius po Jungtini? taut? organizacijos
?k?rimo ir Visuotin?s ?mogaus teisi? deklaracijos pri?mimo tarptautin?
bendrija daug nuveik?, kad sukurt? globalin? ?mogaus teisi? ir laisvi?
apsaugos ir gynimo sistem?. Europos taryba buvo pirmoji tarpvalstybin?
organizacija, kuri ?m?si konkre?ios veiklos, kad daugelis teisi? ir
laisvi?, paskelbt? Visuotin?je ?mogaus teisi? deklaracijoje, b?t?
sutvirtintos konkre?iais teisniais ?sipareigojimais ir kad b?t? sukurtas
tarptautinis kolektyvin?s kontrol?s mechanizmas, garantuojantis j? vykdym?.
Vienas svarbiausi? mechanizm?, kuri? pagalba Eurupos Taryba u?tikrina
auk?tus ?mogaus teisi? apsaugos reikalavimus visose valstyb?se-nar?se, yra
?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi? apsaugos konvencijos bei jos
prie?i?ros organ?, ypa? Europos ?mogaus teisi? komisijos ir teismo,
veikla[4].
I? galiojan?i? dokument? yra du svarbiausi – Europos ?mogaus teisi?
konvencija ir Europos socialin? chartija, kuriuose paskelbtos Europos
?ali?, sutar?i? dalyvi?, ?mogaus teis?s ir pagrindin?s laisv?s.
?ie dokumentai yra “u?dari”, prie j? gali prisijungti tiktai
valstyb?s, Europos Tarybos nar?s. Europos ?mogaus teisi? konvencij?
pasira?iusios ?alys ?sipareigoja pripa?inti savo pilie?iams joje numatytas
teises. Per vis? Europos ?mogaus teisi? apsaugos konvencijos egzistavimo
laikotarp? ji nuolat buvo tobulinama ir vystoma, darant pataisas pa?ios
Konvencijos tekste ir priimant papaildomus Protokolus. Protokoluose
suformuluota apie 15 teisi? ir laisvi?, kuri? nebuvo pirminiame Konvencijos
tekste. Europos ?mogaus teisi? konvencijos atsiradim? s?lygojo Visuotin?
?mogaus teisi? deklaracija ir Amerikos ?mogaus teisi? ir pareig?
deklaracija. Europos konvencija tapo pirmuoju tarptautiniu dokumentu
?mogaus teisi? srityje, kurio tikslas – u?tikrinti daugel? politini? ir
pilietini? teisi?.
1991 m. rugs?jo m?n. 05 d. Respublikos Auks?iausioji Taryba pri?m?
parei?kim?, kad Lietuvos Respublika gerbs ir s??iningai vykdys visus
?sipareigojimus, nustatytus 1950 m. lapkri?io m?n. 04 d. Europos ?mogaus
teisi? ir pagrindini? laisvi? gynimo konvencijoje[5].
Europos ?mogaus teisi? konvencij? sudaro 66 straipsniai. Pirmieji 17
i? j? numato konkre?ias ?mogaus teises, 37 straipsniai skirti Komisijos ir
Teismo organizaciniams ir funkcionavimo klausimams, o paskutiniai 10
straipsni? skirti bendriesiems klausimams[6].
Lietuvos teis?je Konvencija taikoma tiesiogiai ir turi ?statymo
gali?. Ry?ium su tuo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 1995
m. sausio 24 d. I?vadoje d?l Europos ?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi?
apsaugos konvencijos 4, 5, 9, 14 straipsni? ir jos Ketvirtojo Protokolo 2
straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai nurod?:
“Konstitucijos 138 straipsnio tre?ioje dalyje nustatyta:
”Tarptautin?s sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra
sudedamoji Lietuvos Respublikos teisin?s sistemos dalis”. ?i konstitucin?
nuostata Konvencijos at?vilgiu rei?kia, kad ratifikuota ir ?sigaliojusi ji
taps sudedam?ja Lietuvos Respublikos teisin?s sistemos dalimi ir tur?s b?ti
taikoma kaip ir Lietuvos Respublikos ?statymai”.
Antrasis Europos Tarybos teisinis dokumentas – Europos socialin?
chartija numato j? pasira?iusi? ?ali? pareigas ?gyvendinant daugel?
ekonomini?, socialini? ir kult?rini? ?mogaus teisi?. ?is dokumentas tarsi
papildo Konvencij?, kurioje kalbama apie politines ir pilietines teises.
Europos socialin? chartija buvo sudaryta Turine ir turi papildomus
protokolus[7].
Teis?s i?vardijamos Chartijos Pirmojoje dalyje, suskirstytoje ? 19
skirsni?, o v?liau detalizuojamos Antrojoje dalyje. Pagrindiniai skirsniai
lie?ia teis? ? darb?, profs?jung? laisves, teis? ? kolektyvines derybas,
teis? ? socialin? draudim?, teis? ? socialin? ir medicinin? pagalb?, ?eimos
teis? ? socialin?, teisin? ir ekonomin? pagalb? bei darbuotoj?-emigrant?
teis? ? apsaug? ir pagalb?. Dvylika kit? skirsni? detalizuoja ir papildo
?ias teises tokiu b?du, kad sukuriama visaapimantivalstybi? socialini?
?sipareigojim? visuma darbo, sveikatos, socialin?s apsaugos ir kit?
(?skaitant teis? streikuoti) teisi? srityse. Europos socialin?s chartijos
nustatoma ?sipareigojim? ?gyvendinimo sistema skirta tam, kad skatint?
valstybes kuo pilniau ?gyvendinti socialines teises.
Karo arba nepaprastosios pad?ties atveju Chartija numato, kad
valstyb?s gali nukrypti nuo kai kuri? savo ?sipareigojim? (30 straipsnis)
Valstyb?s – Chartijos dalyv?s turi pristatyti kas dvieji metai
.prane?im? apie Chartijos ?gyvendinim? Europos Tarybos skiriam? jos
septyni? nari? Ekspert? Komisijai, taip pat ?io prane?imo kopija turi b?ti
pateikta savo ?alies profs?jungoms.
1987 metais ?sigaliojo Europos konvencija prie? kankinim? ir kitok?
?iaur?, ne?moni?k? ar ?eminant? elges? ir baudim?, lie?ianti valstyb?s
institucij? sulaikyt? arba ?kalint? asmen? teises. ?ios kategorijos asmen?
teisi? apsauga r?pinasi Konvencijoje numatytas Komitetas, kuris apsilanko
?alyse, sutarties dalyv?se, taip pat turi teis? aplankyti kiekvien? viet?
?alyje, prisijungusioje prie Konvencijos, i? kurios gaunami nusiskundimai.
Europos ?mogaus teisi? konvencija ir Europos socialin? chartija – tai
svarbiausi dokumentai, kuriais remdamasi dabar, XX am?iaus pabaigoje,
veikia efektyviausia tarptautin? ?mogaus teisi? apsaugos sistema.
4. U?sienie?i? teis?s ir pareigos
Paprastai tarptautiniuose dokumentuose suformuluotos ?mogaus teis?s
perkeliamos ? nacionalinius ?statymus. Tad ir Lietuvai, kaip ir daugumai
kit? pasaulio valstybi?, Visuotin?s ?mogaus teisi? deklaracijos, Europos
?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi? apsaugos konvencijos bei jos
protokol? nuostatos tur?jo ?takos, rengiant ir priimant Lietuvos
Respublikos Konstitucij? bei kitus ?statymus[8].
?statymuose apibr??tas teises ir laisves galima suskirstyti ?
septynias grupes:
1. elementarios ?mogaus teis?s;
2. teis? ? laisv?;
3. teismin?s garantijos;
4. privatus ir ?eimos gyvenimas;
5. pagrindin?s laisv?s;
6. teis? ? nuosavyb?;
7. kilnojimosi laisv? ir garantijos prie? savavali?k? i?siuntim? i?
?alies[9].
Per?velgsime kiekvien? teisi? ir laisvi? grup? i?samiau.
Elementarios ?mogaus teis?s
Lietuvos Respublikos Konstitucija numato ir saugo tokia elementaria
?mogaus teis? kaip teis? ? gyvyb?. Draud?iama ?mog? kankinti, ?aloti,
?eminti jo orum?, ?iauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias
bausmes[10]. Europos ?mogaus teisi? konvencija taip pat nedraud?ia nei
abort?, nei mirties bausm?s. ?iuo metu Lietuvoje mirties bausm?s vykdymas
yra sustabdytas.
Teis? ? laisv?
?mogaus laisv? nelie?iama. Niekas negali b?ti savavali?kai sulaikytas
arba laikomas suimtas. Niekam neturi b?ti atimama laisv? kitaip, kaip
tokiais pagrindais ir pagal tokias proced?ras, kokias yra nustat?s
?statymas. Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi b?ti
pristatytas ? teism?, kur sulaikytajam dalyvaujant sprend?iamas sulaikymo
pagr?stumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmen? suimti, sulaikytasis
tuojau pat paleid?iamas.
U?sienietis, esantis Lietuvos Respublikoje, negali b?ti sulaikytas
arba suimtas, i?skyrus, jei jis:
a) band? neteis?tai pereiti ? Lietuvos Respublik? ir buvo sulaikytas;
b) neteis?tai buvo Lietuvos Respublikoje ir buvo sulaikytas;
c) padar? nusikaltim? arba kit? teis?s pa?eidim?, u? kur? pagal Lietuvos
Respublikos ?statymus tur?jo b?ti sulaikytas arba suimtas;
d) kitais Lietuvos Respublikos ?statym? numatytais atvejais.
Sulaikius u?sieniet?, jam suprantama kalba turi b?ti paai?kintos
sulaikymo prie?astys ir pateikti kaltinimai. Suimtam u?sienio valstyb?s
pilie?iui pagal Lietuvos Respublikos ?statym?[11] suteikiama papildom?
garantij?. Jam numatyta galimyb? susisiekti su savo ?alies diplomatine ar
konsuline atstovybe ar kitokiu organu, atstovaujan?iu tos u?sienio
valstyb?s interesams, o jeigu tokio organo n?ra - su kitos valstyb?s
diplomatine arba konsuline atstovybe, ?galiota ginti valstyb?s, kurios
pilietis yra sulaikytasis u?sienietis, pilie?i? teises ir teis?tus
interesus. Taip pat numatyta ir Lietuvos Respublikos prokurat?ros organ?
pareiga ne v?liau kaip per 48 valandas apie u?sienio pilie?io su?mim?
prane?ti jo valstyb?s diplomatinei ar konsulinei atstovybei.
Teismin?s garantijos
U?sienie?iai turi teis? ? teismin? gynim? nuo pasik?sinim? ? asmens
garb?, orum?, gyvyb? ir sveikat?, ? laisv? ir turt?. Jeigu u?sienietis
mano, kad jo teis?s yra pa?eistos, Lietuvos Respublikos ?statym? nustatyta
tvarka gali apsk?sti valdymo institucij? bei pareig?n? sprendimus.
Institucija, pri?musi sprendim? d?l u?sienie?io skundo, antr? kart? to
paties skundo nenagrin?ja. ?i? teis? jie gali realizuoti patys arba per
savo ?galiot?j? atstov?. Skundas paduodamas teismui pagal valdymo
institucijos arba pagal pareig?no, kuri? veiksmai ar neveikimas skund?iami
per 7 dienas, darbo viet?, o teismas per 10 dien? privalo i?nagrin?ti
u?sienie?io skund?[12].
Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas ne?rodytas ?statymo nustatyta
tvarka ir pripa?intas ?siteis?jusiu teismo nuosprend?iu. Jeigu asmuo,
kaltinamas padar?s nusikaltim?, jis turi teis?, kad jo byla vie?ai ir
teisingai i?nagrin?t? nepriklausomas ir be?ali?kas teismas. Niekas negali
b?ti baud?iamas u? t? pat? nusikaltim? antr? kart?. Taip pat Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje yra garantuojama teis? ? gynyb? ir teis? tur?ti
advokat?[13].
Privatus ir ?eimos gyvenimas
U?sienie?iams, kaip ir Lietuvos Respublikos pilie?iams, garantuojama
privataus gyvenimo, susira?in?jimo, pokalbi? telefonu, telegrafo prane?im?
ir kitoki? susi?inojim? nelie?iamyb?. Informacija apie privat? asmens
gyvenim? gali b?ti renkama tik motyvuot? teismo sprendimu ir tik pagal
?statym?. ?statymai ir teismas saugo, kad niekas nepatirt? savavali?ko ar
neteis?to ki?imosi ? jo asmenin? ir ?eimynin? gyvenim?. Taip pat
garantuojama ?mogaus b?sto nelie?iamyb?. Be gyventojo sutikimo ?eiti ?
b?st? neleid?iama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba ?statymo nustatyta
tvarka tada, kai reikia garantuoti vie??j? tvark?, sulaikyti nusikalt?l?,
Страницы: 1, 2
|