Римское частное право
gal?jo b?ti nutraukta ne tik abiej? sutuoktini? susitarimu, bet ir vieno
valia. Teisini? pagrind? santuokai nutraukti nereik?jo. I?tuokos principas
– vienas pagrindini? ?eimos princip?. Turtin?s sankcijos – jei kaltas
vyras, jis prarasdavo donatio, jei ?mona – krait?.
38. Sutuoktini? tarpusavio santykiai
Cum manu santuokoje ?mona paklusta vyro vald?iai. Pana?iu ? vindikacin?
ie?kin? vyras gal?jo susigr??inti ?mon?, palikusi? namus, gali ?vairiai
bausti, net u?mu?ti, parduoti vergov?n. ?mona neturi teisnumo. Ji yra savo
vyro ?p?din?, bei savo agnat?. Sine manu ?mona i?saugodavo savo teisin?
status?. Jokios drausmin?s vald?ios vyras neturi. Ji gal?jo sudaryti su
savo vyru turtinius sandorius. Dovanojimas buvo draud?iamas. Kiekvienas i?
sutuoktini? buvo turtiniu at?vilgiu nepriklausomas. Negali vienas kitam
reik?ti negarb?s ie?kini?. Vienas kit? privalo saugoti. I?laikyti ?eim?
buvo vyro pareiga. ?mona ir vaikai gal?jo reikalauti i?laikymo. Santuokos
sudarymo metu vyrui duodamas ypatingas kraitis – dos, j? i? savo turto
i?skirdavo ?mona arba jos pater familias ar glob?jas. ?forminamas specialiu
aktu. Dos tur?jo apsaugoti vyr? nuo i?tuokos ?monos iniciatyva. Donatio –
ikivestuvin?s dovanos ?monai. Lygus dos, kaip ?monos teisi? garantija.
39. T?v? ir vaik? tarpusavio santykiai
T?v? ir vaik? santykius apsprend? patria potestas. R.t. pripa?ino tik t?vo
vald?i? vaikams. Motina ? savo vaikus netur?jo joki? teisi? net ir po jo
mirties. Patekdavo agnato globon. Santuokoje sine manu nebuvo net savo
vaik? agnate. Santyki? pagrindas – teis?ta santuoka ir teis?ta ?eima.
Nesantuokiniai vaikai teisiniu po?i?riu buvo svetimi savo t?vams. V?liau
pripa?ino motinos ir jos gimini? at?vilgi? kognatais. T?vo netur?jo.
Asmenini? santyki? sferoje nuo pater familias priklaus? naujagimio
gyvenimas. Teisini? santyki? sferoje vaikai – personae alieni iuris. T?vas
atsak? u? vaik? deliktus padaryt? ?al?. Laikui b?gant patria potestas
prarado savo patriarchalin? pob?d?. Turtas, kur? s?nus ?gydavo tarnaudamas
kare ar valstybin?je tarnyboje, buvo jo nuosavyb?. V?liau – ir i? motinos
ar jos giminai?i? paveld?tas turtas. R. imperijos pabaigoje i? patria
potestas liko tik ?e??lis. Buvo pripa?intas vaik? turtinis
nepriklausomumas. ?eima jau nebe teisinis vien?tas, bet savaranki?k?
teisini? santyki? subjekt? s?junga. Neteis?tus vaikus galima buvo ?teisinti
legitimatio b?du. Galima buvo ?s?nyti ir svetimus vaikus (arrogatio).
40. Paveld?jimas pagal testament?.
Pagal R.t. testamentas – viena?alis palik?jo paskutini?ja valia paremtas
sandoris, ?vykdytas laikantis nustatyt? formalum?, siekiant paskirti savo
teisi? ir pareig? per?m?j? (?p?din?). Paveld?jimui pagal testament?
teikiama pirmenyb?. Senoji ius civile ?inijo 2 testamento r??is:
testamentum comitiis colatis ir testamentum in procinctu. Pirmasis buvo
tvirtinamas taikos metu du kartus per metus kurij? susirinkimuose. Antrasis
– prie? i?siruo?usius m??iui karius. Abi r??ys buvo pakankamai nepatogios,
tod?l atsirado testamentum per mancipationem. Mancipatio buvo dirbtinai
pritaikytas palik?jo interesams tenkinti. Jis vis? savo turt? perduodavo jo
paties pasirinktam patik?tiniui, kuris ?sipareigodavo ?vykdyti visus
palik?jo patvarkymus d?l turto jo mirties atveju. Ra?ytin? mancipationem
forma labai paplinta. Tur?jo b?ti liudytoj? u?antspauduotas ir pasira?ytas.
Buvo ir vie?ieji testamentai. Reik?jo tam tikr? materialini? s?lyg?.
Testatorius tur?jo tur?ti testamentin? teisnum?. Testamentas tur?jo b?ti
sudarytas certa asmeniui, jei incerta, negaliojo. Viena svarbiausi? s?lyg?
– institutio heredis – vis? palikim? testatorius tur?jo palikti vienam
?p?diniui. Antrojo ?p?dinio paskyrimas. Testatorius gal?jo panaikinti
testament?, sudarydamas nauj?. Palikimas buvo apmokestinamas 5%, per
penkias dienas nuo testatoriaus mirties tur?jo b?ti i?kilmingai atpl??iamas
magistrat? ir paskelbiamas.
41. Paveld?jimas pagal ?statym? (ab intestato)
Jeigu mirusysis nepaliko testamento arba palikto testamento d?l koki? nors
prie?as?i? negalima buvo ?vykdyti, buvo ?aukiami ?p?diniai, turintys teis?
paveld?ti pagal ?statym?. 3 paveld?jimo pagal ?statymus (ab intestato)
sistemos: 1- senosios ius civile paveld?jimas pagal ?statym?, kurios
pagrindas – agnatin? giminyst?. Paveld?jimo teis? priklaus? trij? eili?
gimin?ms: sui heredes, agnati proximi ir gentiles sui heredes – visi
mirusiojo vald?ioje buv? asmenys. Sui heredes teis? paveld?ti laik? savaime
suprantama teise. Ne visi jie buvo vieno giminyst?s laipsnio, tai s?lygojo
palikimo dalijim? kartomis. Nesant ?p?dinio sui heredes, paveld?ti b?davo
?aukiami agnatus proximus – jo broliai ir seserys, motina, jei ji buvo cum
manu santuokoje su mirusiu. Nesant agnat?, buvo ?aukiami gentiles, t.y tos
genties, i? kurios buvo kil?s palik?jas, nariai. Jeigu artimiausi mirusiojo
giminai?iai atsisak? priimti palikim? ar mir?, jis neatitekdavo kitiems
pagal eil? ?p?diniams, tapdavo i?mariniu (? i?d?) arba niekieno. 2 –
Pretorin? paveld?jimo teis?s sistema – sen? ir nauj? paveld?jimo teis?s
nuostat? derinimas. Pretorius savo ediktais ?auk? ir kitus ?p?dinius, ne
pirmos eil?s gimines. Jis suteikia kai kurias paveld?jimo teises kraujo
gimin?ms. Pretoriaus ediktas nustat? 4 ?aukiam? paveld?ti ?p?dini? eiles:
unde liberi (visi sui pagal ius civile emancipati); unde legitimi, unde
cognati (visi kraujo giminai?iai); unde vir aut uxor (mirusiojo
sutuoktinis). 3 – Justiniano sistema (r?m?si tik kognatine giminyste) –
?aukiami paveld?ti visi vyri?kosios ir moteri?kos gimin?s kognatai. 4
eil?s: visi palikuonys (descedentai); artimiausieji pagal laipsn?
ascedentai (motina, t?vas, mo?i?t? t.t.); netikri broliai ir seserys ir j?
vaikai; kiti ?alutin?s eil?s giminai?iai.
42. Prievol?s (obligatio) samprata. Prievol?s ?alys.
Prievol? yra toks teisinins santykis, kada vienas subjektas – skolininkas
privalo atlikti kito subjekto – kreditoriaus naudai tam tikr? veiksm? arba
susilaikyti nuo atlikimo, o kreditorius turi teis? reikalauti i?
skolininko, kad jis ?vykdyt? savo pareig?. Pagal XII lenteli? ?statym?
skolininkas atsak? savo asmeniu. Laikui b?gant skolininko asmenin?
atsakomyb? pasikeit? turtine. Respublikos laik-piu prievol? buvo
traktuojama kaip nematerialus daiktas. Prievoli? apsaugai tarnavo ie?kiniai
in personam. Prievol?s objektu gal?jo b?ti ir daiktas. Ta?iau kreditorius
gali j? gr??inti tik i? skolininko. Nuo prievol?s atsiradimo prad?ios
numatytas prievol?s pasibaigimo laikas (?vykdymas). Prievol? grind?iama
?ali? lygyb?s principu. I? prad?i? prievol?s teisin?s pasekm?s lie?ia tik
tuos asmenis, kurie dalyvavo j? nustatant. V?liau imta leisti atstovavim?,
asmen? pasikeitim? prievol?je. Novacija – pasibaigimas pradin?s prievol?s,
kurioje dalyvavo vienas kreditorius, ir suk?rimas naujos prievol?s, kurioje
dalyvauja jau kitas kreditorius. Kitas b?das – cedentas, skirdamas asmen?,
kuriam nor?jo perleisti savo reikalavimo teis?, savo atstovu, ? ie?kinio
formul? ?ra?ydavo i?lyg?, kad visa tai, k? cesionarijus i?ie?kos i?
debitoriaus, jis turi teis? niekam neatsiskaitydamas ?jungti ? savo turt?.
Toks atstovas – procurator in rem suam (?galiotasis savo naudai). J?
santykiai pagr?sti pavedimo sutartimi. Teori?kai R. teis? niekada
nepripa?ino teisi? perleidimo prievol?je. Buvo teikiama tik teismin?
interes? apsauga. Ceduoti buvo leid?iama ne visas teises. Jeigu reik?jo
pradin? skolinink? pakeisti nauju, buvo reikalaujama kreditoriaus sutikimo.
Prievoli? pus?se gali b?ti vienas ra daugiau asmen?. Vienas skolininkas
arba kreditorius gal?jo b?ti pagrindinis, kitas – ?alutinis. Keletas
kreditori? ar debitori? gal?jo tur?ti dalin? arba solidarin? teis? arba
pareig?.
43. Prievoli? atsiradimo pagrindai. Prievoli? r??ys.
Du pagrindiniai prievoli? atsiradimo pagrindai: sutartys (contractus) ir
teis?s pa?eidimai (delicta). V?liau atsirado prievol?s, kurios buvo
kilusios ne i? sutar?i? ir ne i? delikt?. Buvo vadinamos prievol?s tarsi i?
sutarties ir tarsi i? delikt?. Sutartys – svarbiausias prievoli? ?altinis.
Tai tam tikras dviej? ar daugiau subjekt? susitarimas. Pereinam?ja
sutarties forma senojoje rom?n? teis?je buvo paskolos sutartis – nexum,
aktas analogi?kas mancipacijai, sudaromas dalyvaujant 5 liudytojams ir
sv?r?jui, jos formuluot?je jau yra sankcija. Stipuliacijos sutartis
atsirado III a.pr.m.e. Stipulatio – ?odinis susitarimas klausimo ir
atsakymo forma. Laikui b?gant, vis didesnis d?mesys kreipiamas ? ?ali?
vidin? vali?, skolininkas buvo atlaisvintas nuo asmenin?s atsakomyb?s,
atsak? turtu, sutartis prad?jo dalinti ? contractus (teis?s pripa?intos,
ie?kiniu garantuotos sutartys) ir pacta (susitarimai, neatitinkantys joki?
sutar?i? tip? ir d?lto neturintys teisin?s galios). 4 prievoli? i? sutar?i?
tipai: a) jei prievolei atsirasti pakanka vien ?ali? susitarimo
(konsensualin? sutartis); b) jei i? daikto perdavimo (realin? sutartis); c)
jei prievol? atsiranda i?tarus ?odin? formul? (verbalin?); d) jei nustatyta
ra?ytin? forma (literalin?). Bevard?s sutartys – kurios neatitiko joki?
tip?. Respublikinio laikotarpio sutartys buvo vadinamos imperatyvin?s
teis?s sutartimis – formalizmas jas lyd?jo visuomet. Dauguma realini? ir
konsensualini? sutar?i? priklaus? geros s??in?s sutar?i? r??iai. Sutartys
dar buvo skirstomos ? viena?ales ir dvi?ales. Sinalagmatin?s – dvi?al?s,
kuriose ?alys turi pri?in?s lygiavertes prievoles (pirkimas-pardavimas).
44. Sutar?i? galiojimo s?lygos.
Tam, kad sutartis galiot?, pagrindiniai jos elementai turi atitikti tam
tikrus reikalavimus. Pagrindiniai elementai: sutarties dalykas, pagrindas
ir ?ali? valia bei jos i?rei?kimo b?das. Dalykas – k? debitorius
?sipareigoja atlikti ir ko kreditorius turi teis? reikalauti i? jo. Dalykas
turi atitikti 4 s?lygas: a) juo negali b?ti veiksmas prie?taraujantis
teisei ir geriems papro?iams; b) jis turi b?ti ?manomas ?vykdyti; c) jis
turi tenkinti kreditoriaus interesus; d) jis turi b?ti ?sipareigojimas
kreditoriui, bet ne kitam asmeniui, ir pasi?ad?ti turi debitorius, o ne
kitas asmuo. Prievol?s pagrindas – artimiausias betarpi?kas tikslas, d?l
kurio sudaryta sutartis. Klasikin?je teis?je, jei sutarties pagrindas yra
netinkamas arba liko ne?vykdytas, prievol? buvo laikoma negaliojan?ia.
Sutartys, kuri? galiojimas priklaus? nuo j? pagrindo tinkamumo, vadinamos
kauzalin?mis. ?ali? valia ir jos i?rei?kimo b?dai – kadangi sutartis yra
?ali? susitarimas, negali b?ti sutarties be ?ali? valios sutapimo. D?l
valios yd? sutartis negalioja ?iais atvejais: 1. kai yra vien debitoriaus
?sipareigojimas, bet n?ra kreditoriaus sutikimo, i?skyrus votum – pa?adas
dviems, kuris galioja savaime – ir pollicitatio – pa?adas miestui, jei buvo
padarytas teis?tu pagrindu; 2. kai nesutampa ?ali? valios laikas; 3. kai
sutikimas n?ra rimtas, duotas juokais. Valios i?rei?kimo formos gali b?ti
?vairios. Pagrindin?s: ?odis ir ra?tas. ?ali? valios ir i?rei?kimo
sutapimas: 1) jei abiej? ?ali? valia netikusiai i?reik?ta, tai senoji R.t.
pirmenyb? atiduodavo valios i?rei?kimui; 2) jei valios i?rei?kimas
neatitinka tik vienos ?alies valios, ir kita ?alis apie tai ne?ino, tai ta
taisykl? negali b?ti bes?lygi?kai taikoma. Error (klaida) – subjekto
neteisingas suvokimas aplinkybi?, paskatinusi? j? sudaryti tam tikr?
sandor?. Klaida tur?jo teisin? reik?m?, jeigu suklydimas yra esminis: a)
error in negotio – klaida d?l sutarties esm?s – ji gali ?vykti esant
neformalioms sutartims; b) error in persona – klaida d?l asmens, su kuriuo
sudaroma sutartis, tapatyb?s; c) error in corpore – klaida d?l sutarties
dalyko. 3) asmens valia sutartyje tur?jo b?ti i?reik?ta s?moningai ir
savaranki?kai, laisvai, be i?orin?s neteis?tos ?takos. 4) asmuo turi b?ti
teisnus ir veiksnus. Neesminiai elementai – s?lygos ir terminas.
45. Prievoliu pasibaigimo budai.
Romoje galiojo taisykle: kokiu budu mes istojame i prievole, tokiu ir nuo
jos i?silaisviname. Prievoles pasibaigimas – solutio. Seniausiais laikais
solutio rei?ke skolininko i?laisvinimas i? grandiniu, veliau – nuo
asmenines priklausomybes kreditoriui ir pagaliau prievoles ivykdyma.
Prievoles pasibaigdavo: prievoles ivykdymas – svarbiausias budas. Prievole
galejo ivykdyti ne tik skolininkas, bet ir kitas asmuo, net be skolininko
sutikimo. Ja ivykdyti reikejo kreditoriui arba asmeniui, kuri jis nurodys.
Buvo reikalaujama, kad vykdytojas butu asmuo, turintis teise disponuoti
savo turtu. Ivykdyma priimti galejo tik veiksnus asmuo. Reikalavimai: 1.
Ivykdymas turejo tiksliai atitikti prievoles turini. 2. Jei kreditorius
atsisako priimti prievole arba negali jos priimti del to, kad, pvz.
i?vykes, tai skolininkas gali perduoti skolos suma su procentais depozitan
i izda. 3. Jei debitorius (skolininkas) turi kelias prievoles, tai teise
iskaityti eilini mokejima i ta ar kita skola priklauso skolininkui. 4.
Ivykdymo vieta pripazistama atsakovo gyvenamoji vieta, o ?aliu susitarimu –
Roma. 5.Prievole turi buti ivykdyta laiku. Iskaitymas (compensatio) – jeigu
kreditorius turi reikalavima skolininkui, o skolininkas kreditoriui, tai
esant tam tikroms salygoms ?ie reikalavimai toje dalyje, kurioje vienas
kita padengia, laikomi ivykdytais ir i?ie?kojimui priklauso tik likutis.
Prievoliu iskaitymo salygos, iskaitomi tik: prie?iniai, galiojantieji,
vienaru?iai, subrende, ai?kus reikalavimai. Novacija yra sutartis, kuria
egzistuojanti prievole panaikinama, nustatant vietoj jos nauja prievole.
Atledimas nuo skolos ?aliu susitarimu arba viena?aliu kreditoriaus veiksmu.
Buvo atliekamas imaginaria solutio – tariamas ivykdymas. Tariamojo
prievoles ivykdymo ru?is yra acceptilatio – kreditoriaus zodinis
parei?kimas, kad jis atgavo skola. Skolininko ir kreditoriaus sutapimas
viename asmenyje (confusio) – dazniausia paveldejimo keliu. Prievole
pasibaigia, nesant galimybes ja ivykdyti – jei prievoles dalykas zuvo be
skolininko kaltes, tai fizinis negalimumas ivykdyti prievole. Prievole,
kurios dalykas neimanomas, yra niekine. ?alies mirtis prievoles
nenutrukdavo, nes ipedinis buvo universalus teisiu peremejas. Tik skolos i?
deliktu pasibaigdavo kartu su kaltojo mirtimi.
46. Atsakomybe uz prievoliu pazeidima.
Skolininkas uz prievoles neivykdyma, netinkama ivykdyma ir ivykdymo termino
praleidima atsake nustatyta tvarka. Romos teisininkai i zalos savoka junge
du elementus: a) pozityvius nuostolius,t.y kreditoriaus turetos i?laidos,
jo turto netekimas arba suzalojimas; b) negauta nauda, t.y. kreditoriaus
negautos pajamos, kurias jis butu gaves, jei skolininkas butu ivykdes
prievole. Dazniausiai zalos atlyginimo dydis buvo nustatomas pagal
kreditoriaus interesa. Atlyginami turejo buti tiesioginiai nuostoliai, t.y.
artimiausios juridinio fakto, kuris yra zalos atlyginimo pagrindas,
pasekmes. Skolininkas atsake uz prievoles pazeidima tik esant jo kaltei.
Kalte: tycine (dolus), neatsargumas (culpa). Tycine: sunkiausia kaltes
forma, ?iuo atveju skolininkas visuomet privalo atlyginti zala.
Neatsargumas – skolininkas nenumato savo veiklos pasekmiu, bet turi jas
numatyti.: culpa lata – didelis neatsargumas ir culpa levis – mazas
neatsargumas. Uz culpa lata atsake kaip dolus. Culpa levis sukeldavo
atsakomybe tik tada, jei sutartis buvo sudaryta tik jo interesams arba
abieju ?aliu interesais. Veliau ?ios kaltes formos gavo culpa in abstracto
pavadinima. Culpa in concreto – skolininkas vykdydamas prievole parode
maziau rupestingumo negu savo asmeniniuose reikaluose. Casus
(atsitiktinumas) – aplinkybes, sukelusios prievoles pazeidima be skolininko
kaltes. Skolininkas uz daikto zuvima del nenugalimos jegos atsake tik tuo
atveju, jei iki nenugalimos jegos atsiradimo buvo jo kalte.
47. Verbalines ir literalines sutartys.
Verbalines sutartys: kuriu prievoline galia atsirasdavo i? tam tikros
pasakytos zodines formules. Stipuliacija: sudaroma labai formaliai,
pilieciams -–sponsio, peregrinams – stipulatio. I? pradziu buvo priesaika,
kuria isipareigojes asmuo patvirtindavo savo pazada. Forma labai paprasta.
Reikalavimai: 1. kreditoriaus klausimas ir debitoriaus atsakimas turejo
atitikti tam tikra formule; 2. atsakymas turejo visi?kai atitikti klausima;
3. kad klausimas ir atsakymas butu zodiniai. Stipuliacines prievoles buvo
grieztai viena?ales: kreditorius tik kreditorius, skolininkas –
skolininkas. Tai grieztoji teise. Veliau pradejo sudaryneti ra?ytini
dokumenta – cautio. Sudetingos stipuliacijos formos: galejo dalyvauti ne
tik du, bet ir daugiau asmenu,t.y. buvo leidziamas bendrininkavimas.
Korealinis bendrininkavimas: toks atvejis, kai keli asmenys yra
kreditoriais vienoje prievoleje, ir kiekvienas i? ju turi savaranki?ko
kreditoriaus teise. Visos skolos sumokejimas vienam kreditoriui
panaikindavo kitu reikalavimus. Korealiniai bendrininkai yra lygiateisiai.
Solidarines prievoles: vieno solidarinio ie?kovo parei?kimas nenaikino kitu
kreditoriu teises i ie?kini. Akcesorinis bendrininkavimas: santykiai,
kuriuse asmuo, norintis dalyvauti prievoleje kaip pagrindinis subjektas,
pageidauja pritraukti kita subjekta tik kaip papildoma, pagalbini
bendrininka. ?iuo atveju tokio antrojo subjekto teise arba pareiga bus tik
pagrindinio subjekto teises (pareigos) papildymas (accessorium).
Kreditoriaus puseje – adstipulatio. Skolininko – adpromissio. Liberalines
sutartys. Prievole atsiranda ne i? paprasto susitarimo, o i? ra?ytines
formos susitarimo. Prievoles i? literaliniu sutarciu buvo viena?ales,
formalios ir abstrakcios. Literaline sutartimi galima buvo ivykdyti
novacija, nustatyti nauja prievole, pvz. kredita. Literaline sutartimi
budavo apiforminamos tik pinigines prievoles. Privalumas: ja gali sudaryti
ne vienoje vietoje esancios ?alys, taip pat ir nebyliai. Taikoma tik
romenams.
48. Realines ir konsensualines sutartys.
Realines sutartys: kuriu galiojimui nepakanka paprasto ?aliu susitarymo,
reikalaujama, kad butu fakti?kai perduotas daiktas. 4 ru?ys: paskolos
(mutuum): viena ?alis (kreditorius) duoda kitai ?aliai (skolininkui)
nuosavyben tam tikra suma (kieki) pinigu, o skolininkas isipareigoja,
suejus tam tikram terminui arba kreditoriui pareikalavus, sugrazinti
kreditoriui toki pat kieki pinigu arba tokiu paciu daiktu. Seniausia
sutarciu ru?is. Panaudos sutartis: commodatum -–vienas asmuo – komodantas
perduoda kitam tam tikra daikta laikinam neatlygintinam naudojimui.
Pasaugos sutartis: pagal ja vienas asmuo deponentas perduoda kitam daikta
saugojimui. Ikeitimo sutartis (pignus): viena i? daiktiniu teisiu, taciau
tarp ikaito gavejo ir davejo sukurdavo ir tam tikrus prievolinius
santykius. Konsesualines sutartys: sudaromos paprastu neformaliu
susitarimu. Pirkimas-pardavimas (emptio-venditio): i?kildavo daiktines
nuosavybes teises perdavimo aktas, o susitarimas del daikto pardavimo
jokios reik?mes neturejo. Pagrindiniai elementai: pirkimo-pardavimo dalykas
ir kaina. Sutartis yra dvi?ale. Nuomos sutartis: 1. daiktu nuoma: viena
?alis isipareigoja perduoti daikta naudojimuisi kitai ?aliai, o ?i moketi
nuomos mokesti. 2. darbo jegos samdos sutartis: vienas laisvas zmogus
patenka kito dispozicijon, t.y. uz nustatyta atlyginima tam tikram laikui
parduoda savo darbo jega. 3. rangos sutartis: vienas asmuo isipareigoja uz
nustatyta atlyginima atlikti kito asmens naudai tam tikra darba. Bendroves
sutartis: ukininkavimas bendrai: a) pilnoji, tokiai bendrovei priklause
visas jos nariu turtas, net igytas atsitiktinai; b) ribota bendrove,
priklause tik turtas, igytas bendroves ukines veiklos deka; c) susitarimas,
kuriuo steigiama tam tikrai ekonomines veiklos sriciai; d) laikina
bendrove, vienkartiniams sandoriams. Pavedimo sutartis (mandatum): vienas
asmuo paveda kitam koki nors viena ar kelis veiksmus. Yra neatlygintina.
Bevardes sutartys: prievoles i? ju atsirasdavo tik tada, kada viena i?
?aliu savo prievole ivykdydavo.
49. Kvazi sutartys. Obligationes quasi ex contractu.
Priklausomai nuo prievoliu atsiradimo priezasties jas imta skirstyti i
sutartis ir deliktus. Taciau visi prievoliniai santykiai netilpo i ?ias
savokas. Postklasikiniame laikotarpyje ?ias prievoles imta vadinti
obligationes quasi ex contractu. Ju turini sudare teisetas elgesys, taciau
skirtingai nuo sutarciu, cia nebuvo i?reik?tos abieju ?aliu valios. ?iu
prievoliu atsiradimo pagrindas buvo arba viena?alis sandoris arba kiti
faktai, kuriu negalima laikyti sutartimi. 3 grupes: svetimu reikalu
tvarkimas be igaliojimo (negatorium gestio): atsirasdavo, kai kuris nors
asmuo be kito asmens igaliojimo ir be isipareigojimu savo valia atlikdavo
pastarojo naudai tam tikrus veiksmus. Prievole, atsirandanti i? ?iu
santykiu, buvo prakti?kai tapati prievolei, atsirandanciai i? pavedimo
sutarties, butent i? cia jos quasi-sutartinis pobudis. Negatorium gestio
teisinio santykio atsiradimui turejo buti salygos: a) atlikdamas tam tikrus
veiksmus, gestorius tai daro siekdamas sutvarkyti svetimus reikalus; b)
veiksmu turi buti siekiama pozityvaus tikslo; c) atitinkami veiksmai yra
galimi, kai ju atlikimas neprie?tarauja suinteresuoto asmens valiai ir jei
jis pats negali pasirupinti savo reikalais; d) reikalu tvarkimas
neatlygintinas. Prievoles i? nepagristo praturtejimo (condictio): tais
atvejais, kai asmuo be pakankamo teisinio pagrindo praturtedavo kito asmens
saskaita, tai tokiu budu igytas turtas turejo buti grazintas asmeniui,
kurio saskaita buvo praturteta. Cia yra pana?umas i paskolos sutarti. a)
condictio indebiti – ie?kinys, suteikiamas asmeniui, sumokejusiam
neegzistuojancia skola, sumokejus skola, kuria privalejo sumoketi kitas
asmuo arba, kai skola turejo buti sumoketa kitam asmeniui. Kad ie?kinys
butu patenkintas, reikejo salygu: - asmuo, atliekantis veiksmus, tai dare
manydamas, jog egzistuoja prievole; - priimantis prievole asmuo turejo
manyti, jog prievole tikrai egzistuoja ir kad jis turi teise reikalauti tu
veiksmu atlikimo; - jei praturtejes asmuo veike nesaziningai, jis privalejo
visi?kai atlyginti zala, o jeigu saziningai, tik pacia praturtejimo suma;
b) condictio causa data non secuta – ie?kinys, kuriuo siekiama susigrazinti
turta perduota treciajam asmeniui, tikintis prie?prie?inio veiksmo, kuris
nebuvo atliktas; c) condictio ob iniustam causam – ie?kinys del sugrazinimo
turto, perduoto turint istatymui ar moralei prie?inga tiksla. Bendrija
(communio): Communio galejo susikurti atsitiktinai arba siekiant tam tikro
tikslo. Tokia turtine bendrija sukeldavo ne tik turtinius, bet ir
prievolinius santykius tarp bendrasavininku.
50. Prievoles i? deliktu ir tarytum i? deliktu (obligationes quasi ex
delicto)
Delicta privata – veiklos, pazeidziancios atskiro asmens ar asmenu grupes
interesus. Deliktas sukeldavo ne bausme, o prievole sumoketi
nukentejusiajam bauda arba bent atlyginti nuostolius. Kiekvienas deliktas
turejo tris elementus: objektyvi zala asmeniui; asmens, ivykdziusio
delikta, kalte; objektyvioji teise turejo atlikta veikla pripazinti
deliktu. Romenai nesuformavo bendros deliktu savokos, o nustate konkrecias
ju ru?is: 1. Furtum (vagyste) – tycinis daikto, jo valdymo ar naudojimo
paemimas turint tiksla gauti nauda. 2. Iniuria (asmenine skriauda) –
membrum ruptum – suzalojimas, sukeles dalies kuno netekima; os fractum –
vidaus kaulu suzalojimas; veiksmai, kuriais yra pazeidziama kuno
neliecianybe. 3. Damnum iniuria datum (neteisetas svetimo daikto
sugadinimas) – reikalavimai: a) zala turejo atsirasti del tiesioginio
poveikio daiktui; b) daiktas turejo buti realiai sugadintas; c) zala turejo
atsirasti del veiksmu; d) zala turejo atsirasti del prie?ingu teisei
veiksmu. Pretorineje teiseje buvo garantuojamas prakti?kai bet kokios
zalos, padarytos tycia svetimam daiktui, atlyginimas. 4. Pretorines teises
deliktai – rapina (ple?imas); metus (grasinimas), dolus (apgaule). ?i
sistema buvo kurta ne remiantis principu ir delikto savoka, bet atskirais
ju tipais. Vis delto, deka actio doli ir actio in factum romenu teise
visi?kai patenkino savo visuomenes poreikius. Obligationes quasi ex delicto
– prievoles, kilusios i? teisei prie?ingu veiksmu, nepatekusiu i deliktu
sara?a. Pagrindines ru?ys: a) iudex litem suam fecit (teisejas padaro
procesa savu) – teisejo atsakomybe uz neteisinga savo pareigu atlikima, kai
del to buvo padaryta materiali zala vienai i? ginco ?aliu. Ie?kini turejo
teise pareik?ti ?alis, kuriai buvo padaryta zala, o jo tikslas – pilnas
zalos atlyginimas; b) actio de effusis et defectis – jei i? namo budavo kas
nors i?pilama ar i?metama ir del to treciajam asmeniui atsirasdavo zala, uz
ja atsakydavo ?io namo savininkas; c) actio de positis et suspensis – bet
kuriam asmeniui, turinciam procesini veiksnuma, pretorius suteikdavo actio
popularis, namo, prie kurio budavo kas nors blogai pastatyta ar pakabinta,
?eimininko atzvilgiu; d) atsakomybe nautarum (laivo savininko), cauponum
(vie?bucio savininko), stabularum (nakvynes namu ?eimininko) uz savo tarnu
apgaules ir vagystes. ?iuo atveju nukentejusiems asmenims buvo i?ie?koma
dviguba daikto verte.
Страницы: 1, 2, 3, 4
|